drėksti

drėksti
drė̃ksti, drẽskia, drė̃skė; SD126, R 1. tr., intr. kuo nors aštriu kabinant ar braukiant daryti paviršiuje rėžius, brūkšnius, brėžti, rėžti: Drẽskia kaip katė Srv. Negaliu šukuotis – šukos baisiai drẽskia Rdm. Kad drė̃skė katė, net kraujas ištryško Užp. Prileido visokių dreskiančių (plėšrių) bestijų Tat. Tavo plūksna drẽskia Lp. | prk.: Anytos žodžiai dreskia seną skaudulį . | refl.: Tai kam gi drėskeĩs pats rankon! Kp.prk. deginti, plikinti: Stipri degtinė gerklę drẽskia Brt. 2. tr. jėga imti, traukti, plėšti: Kad ėmė drė̃kst duris naktį, kad ėmė drė̃kst Upt. Ėmė su šakom obalius drė̃kst, net medį parplėšė Upt. Jis man skepetą iš rankos drė̃skė K. Be meilės drė̃ksiu pavogtą drabužį nuo vagies ir kaip kalę pliką paleisiu J. Net dreskia nuo savęs plaukus nuo skaudumo MPs. O dreskiat vilną nuog gardo mano MP182. 3. tr. dalyti į dalis, plėšti: Pusiau skarelę drė̃ksk J.ardyti: Visą bruką reiks drė̃kst, o paskiau krėst [tam tikra juoda mase] Rm. Ėmė kapus drė̃kst, manė te aukso rast Upt. 4. tr. nešioti, dėvėti: Padėsi papades, ir vėl drėksk metus A.Vien. 5. tr. žiebti, brėžti, braukti: Be reikalo drẽskia degtukus Ldk. Drėksk serčiką ir dek lempą Kp. 6. tr., intr. prk. imti didelę kainą, lupti, plėšti, išnaudoti: Tamsta derėkis. Jie kiek įmanydami dreskia . Tas tai drẽskia procentus! Pg. Nuomų neimk, neplėšk, nedrė[k]sk 411. Nei dreskiąjie, nei godai ir neteisinykai negal būt ižganyti DP574. 7. tr., intr. prk. smarkiai ką daryti (pjauti, šokti ir pan.): Vyrai per dieną drė̃skė (pjovė) dobilus, ir tai dar nebaigė visų Ėr. Drẽskia (šoka), kad viskas rūksta Skr. Kad drė̃skė (pylė) lietus, tai nei rikėj neišsitekom Rdm. | Kad drėskiaũ (smarkiai griuvau) ant ledo, net žibainės akyse pasirodė Rdm. 8. tr., intr. smogti, mušti: Vieną į ausį drė̃skė, tuoj atvirto Brt. Kad drėskiaũ per nugarą, tai net apsilaižė Bgt. | refl.: Reikėjo drė̃kstis su kaimynu dėl ežios Vlk. 9. intr. tiesiai, atvirai sakyti: Drẽskia tik drẽskia visiem Ds.
◊ óžius drė̃ksti vemti: Tai drėskiaũ óžius, į tvorą įsikabinęs Bgt.
\ drėksti; atidrėksti; įdrėksti; išdrėksti; nudrėksti; pasidrėksti; perdrėksti; pradrėksti; prisidrėksti; sudrėksti; uždrėksti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • drėksti — drė̃ksti vksm. Drė̃skė skarẽlę per pùsę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • drėkstinis — drėkstìnis, ė adj. (2) 1. dreskiant padarytas: Drėkstinė žaizda rš. 2. kuris drėkstas, plėštas, plėštinis: Kalvė dengta su drėkstinėmis lentomis J. Drėkstinė, plėštinė lenta SD45 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drėskimas — drėskìmas sm. (2) 1. → drėksti 1: Ir drėskìmai tos katės, reiktų nagai nupjaustyt Ds. Lūšnose buvo girdėti šluotų drėskimas rš. 2. → drėksti 6: Drėskimù, vagyste, nuomomis arba vyliumi sau svetimą turtą ir valdžią atima DP270. Svietas mėgia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atidrėksti — atidrė̃ksti, atìdreskia, atìdrėskė tr. 1. atplėšti, atlupti: Atadreskiu SD209. Atidrė[k]sk maniui šmotelį kokį (drobės, audeklo) J. | Lubas atidrėskė, įsiveržė ir tuoj prie mėsos Pt. Minia plikais nagais drasko tvirtą senovinį mūrą ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bregzti — bregzti, brezga, brezgo tr. J plėšti, drėksti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • briaunyti — briaũnyti, ija, ijo tr. drėksti, brėnyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brioninti — brioninti, ina, ino tr. braukti, bruožti, drėksti, maukti; žr. brėnyti: Šitą šaką reiks nukirsti, ji brionina stogą Mrj …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brozdinti — ( yti Skr), ina, ino 1. intr. brazdinti, belsti. | refl.: Nesibrozdink tu tę, negali nė užmigt Gs. Man klėty besibrozdinant, pabudo gaspadorius BsPIII101. 2. tr. su triukšmu varyti, ginti: Kam tu dabar tuos gyvulius brozdini į panamę? Žvr. |… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brozdyti — 1 brozdyti, o, ė tr. drėksti, bruožti, braukti: Su šake brozdydamas nubrozdė mėsas nuo kaulų, nuo šonkaulių J. Par tvaną lytis brozdyte nubrozdė žieves medžių J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brozdyti — 2 brozdyti, ija ( o), ijo 1. intr. brazdėti, belsti, tarškenti: Vaikai brozdija (brozdo), neduoda miegot Nč. Padabok, kas tę priemenėj brozdo Rod. Ar jūs nustosit brozdyt! Rod. Kad tu dantim brozdytai Žrm. 2. tr. drėksti, braukti: Negaliu avėti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”